16.9 C
Kaunas
2024 / 05 / 29

Sausis – liūdniausias metų mėnuo. Kaip nepasiduoti slogioms emocijos?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Sausis dažnai laikomas liūdniausių metų mėnesiu. Didžiausių metų švenčių džiaugsmas baigėsi, oras už langų niūrus ir pavasario dar reikia šiek tiek palaukti, o kartais liūdesį kelia ir sąskaitos susikaupusios po švenčių, kai leidome sau atsipalaiduoti ir neskaičiuoti. Vis dėlto stiprių mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sausis liūdniausias metų mėnuo nėra, bet gydytoja, psichoterapijos konsultantė Monika Savičė pripažįsta, kad šis mėnuo dažnai yra depresiškiausias metų mėnuo, apie tai kalbėti skatina ir maisto papildas „ValeroZAN“.

- Reklama -

Kiekvienas esame skirtingas, tad, yra dalis žmonių, kurie pasibaigus šventėms pajaučia palengvėjimą. „Yra žmonių, kuriems šventinis periodas yra sunkus ir nemalonumus, todėl sausis atneša palengvėjimo jausmą, kad viskas baigėsi. Bet daugumai pasibaigusios šventės, ilgos, šaltos, tamsios dienos ir tuščias kalendorius kelia neigiamas emocijas“, – teigia gydytoja.

Supratus, kad sausį žiema tik įpusėja, oras už lango vis dar niūrus, dienos trumpos, pasak M. Savičės, galima pajusti beviltiškumą ir liūdesį. „Nesvarbu ar atostogavote per didžiąsias metų šventes ar tiesiog lankėte artimuosius šventinėmis dienomis, sugrįžimas į kasdienybę dažnai būna sunkus, o mintis, kad ilgai nepamatysite savo šeimos liūdina“, – pripažįsta psichoterapijos konsultantė.

Kita vertus liūdesį sausio mėnesį gali kelti ir pošventinės sąskaitos, nes dalis žmonių išleidžia per daug pinigų dovanoms, neapskaičiuoja savo finansų ir sausis tampa mėnesiu, kai reikia truputi stipriau susiveržti diržus. „Per didelis smaližiavimas arba alkoholio vartojimas gali sausį daryti įtaką mūsų savijautai, gali atsirasti nerimas dėl priaugtų kilogramų ar išsibalansavusio miego ritmo“, – liūdesio priežastis įvardija M. Savičė.

Liūdesį gali sukelti ir naujųjų metų tikslai, kuriuos kartais išsikeliam per didelius. „Jei tikslai yra per dideli ar netinkamai suplanuoti sausio viduryje jau galima suvokti, kad jų įgyvendinti gali ir nepavykti, o tada gali aplankyti nusivylimo savimi ir nepasitenkinimo emocijos“, – pripažįsta psichinės sveikatos gydytoja.

Padėkime sau įveikti blogas emocijas

Visų pirma, anot gydytojos, kad būtų lengviau įveikti slogias emocijas svarbu rūpintis savimi. „Įsiklausykite į savo kūno poreikius ir atliepkite juos. Galbūt po švenčių norisi daugiau laiko praleisti su knyga, ar maudytis vonioje, rūpintis veido oda. Išnaudokite šitą sulėtėjimą, kaip galimybę susigrąžinti balansą ir vidinę ramybę“, – sako gydytoja. Tiesa, anot jos, svarbu įsiklausyti į savo poreikius ir neatsiriboti visiškai nuo aplinkinių, nes kiekvienam žmogui socializacija yra būtina.

- Reklama -

Fizinis aktyvumas taip pat gali padėti sumažinti įtampą. „Ne paslaptis, kad ir fizinis aktyvumas yra puikus blogos nuotaikos priešnuodis, tačiau ir šioje vietoje svarbu nepersistengti. Geriausia išsikelti sau nedidelius tikslus, pavyzdžiui rečiau naudotis liftu ir daugiau lipti laiptais“, – sako M. Savičė.

Gerai psichologinei savijautai labai svarbu kokybiškas miegas. Kartais, kai yra jaučiame įtampą tinkamas poilsis sudėtinga užduotis. Tad, vienas iš pagalbininkų gali būti maisto papildai, kurie padeda atsipalaiduoti.

Maisto papildo „ValeroZAN“ gamintojai sako, kad jei žmogus jaučia įtampą geriausia rinktis maisto papildus, kurie ne tik padeda palaikyti normalią užmigimo trukmę, bet ir palaiko normalią nervų sistemos veiklą. Pavyzdžiui valerijono preparatai, mat, valerijono augalas yra vienas efektyviausių lyginant su kitais augalais, kurie padeda nusiraminti.

Kartais gali prireikti profesionalų pagalbos

Jausti slogias emocijos yra normalu, tačiau, kartais, užsitęsęs liūdnas laikotarpis gali byloti apie rimtesnes psichologines problemas. „Svarbiausia nebijoti ieškoti pagalbos jeigu jaučiate, kad norisi ir nelaukti kols bus pakankamai blogai“, – sako gydytoja, psichoterapijos konsultantė Monika Savičė.

Sunerimti ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistą vertėtų, jeigu:

  1. Jaučiate, kad nebesusitvarkote su stresu ir įtampa.
  2. Nerimas pasidaro toks stiprus, kad daro įtaką jūsų kasdieniam funkcionavimui.
  3. Pradedate jausti nepraeinančius depresijos simptomus: liūdesį, socialinę izoliaciją, miego sutrikimus, svorio pokyčius, kaltės jausmą, suvokimą, kad nebedžiugina veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
  4. Jei pasireiškia nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas nesusijęs su fiziniais sutrikimais.
  5. Patiriate staigius emocijų pasikeitimus, nuo euforijos iki labai didelio liūdesio.
  6. Jaučiatės nesaugiai, beviltiškai, tarytum neįmanoma pagerinti savijautos.
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img