Šių metų pavasarį Europos Taryboje buvo patvirtinta pirmoji Europos Sąjungos direktyva, skirta kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Šis teisės aktas numato stipresnę paramą smurtą patyrusiems bei priemones, padėsiančias užkirsti kelią smurtui prieš moteris, ypatingą dėmesį skiriant seksualinei prievartai, taip pat veiksmus prieš smurtą kibernetinėje erdvėje. Lietuvai pritaikytos ES direktyvos nuostatos šių metų lapkričio 22 d. bus siūlomos Lietuvos Respublikos Seime.
Šiuolaikinėje visuomenėje seksualinis smurtas išlieka aktuali problema, o išpopuliarėjus informacinėms technologijoms – padažnėjo ir smurtas virtualioje erdvėje. Tai kelia rimtų iššūkių tiek nukentėjusiems, tiek teisėsaugai, nes teisinės priemonės tokiems nusikaltimams šiuo metu nėra griežtos. Vis dėlto į Lietuvos teisinę sistemą per mažiau nei trejus metus turi būti perkeltos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, reglamentuojančios smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant seksualinį ir kibernetinį smurtą.
Pasak lyčių lygybės bei smurto prieš moteris ekspertės Jurgitos Pečiūrienės, labai svarbu ne tik informuoti visuomenę, bet ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintos konkrečios priemonės, leidžiančios užkirsti kelią tokiems nusikaltimams bei suteikti reikiamą pagalbą nukentėjusiems.
Kibernetinis smurtas: stiprėjanti grėsmė
Kibernetinis smurtas – tai agresyvus, sąmoningas elgesys internete, kuriuo siekiama įžeisti, įbauginti, žeminti ar kitaip kenkti kitam asmeniui. Jis gali pasireikšti per grasinimus, šmeižtą, netikrų naujienų skleidimą, priekabiavimą, socialinį atstūmimą virtualiose platformose ir kitas formas. Kadangi kibernetinis smurtas vyksta virtualioje erdvėje, jis gali būti nuolatinis ir nesunkiai pasiekti auką bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, o tai lemia rimtas emocines pasekmes.
J. Pečiūrienė sako, jog pastaruoju metu pastebima didėjanti kibernetinio smurto augimo problema ir atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, manoma, kad tokių nusikaltimų tik daugės, jei jie nebus laiku prevenciškai užkardomi.
Anot jos, vienas iš kibernetinio smurto pavyzdžių – persekiojimas. „Dažnai nukentėjusiems nežinant, į jų telefonus yra įdiegiamos sekimo programėlės, leidžiančios persekiotojams nustatyti jų buvimo vietą ir tęsti savo nusikalstamą veiką. Be to, internete kartais skelbiami nepatinkančių asmenų asmeniniai duomenys, pavyzdžiui, namų ar elektroninio pašto adresai, tokiu būdu visai niekuo dėti žmonės tampa kitų puolimo taikiniu“, – pasakoja specialistė.
Kitas dažnai pasitaikantis smurto virtualioje erdvėje atvejis – nepageidaujamo intymaus pobūdžio nuotraukos iš pažįstamų ir nepažįstamų asmenų. Taip pat intymių vaizdų viešininimas internete be sutikimo. „Tokie atvejai pasitaiko, kai filmuojama ar fotografuojama esant geriems partnerių santykiams, o išsiskyrus – kerštaujama. Tai turėtų būti nusikalstama veika, o nukentęjęs asmuo turėtų gauti reikiamą pagalbą. Taip pat apgaulės būdu internete išviliojamos nuotraukos (užmezgus ryšį,). Tokių atvejų pasekmės būna baisios.“
J. Pečiūrienė pabrėžia, kad nors kibernetinis smurtas vyksta internete, jis gali prasidėti realiame gyvenime arba sukelti rimtų pasekmių už virtualios erdvės ribų, todėl būtina stiprinti įstatymus, kurie reguliuotų šią sritį.
Teisinio sugriežtinimo poreikis
Anot specialistės, Lietuvoje daug dėmesio skiriama kibernetiniam saugumui plačiąja prasme, bet ne kibernetiniam smurtui.
„Kalbant apie persekiojimą kibernetinėje erdvėje, iš dalies ši veika yra reglamentuojama tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Lietuvos elektroninių ryšių įstatymais, tačiau vis dar yra daug neapibrėžtų sričių, kurioms būtinas papildomas teisinis sugriežtinimas. Pavyzdžiui, būtina aiškiai apibrėžti atsakomybę už intymios ar manipuliuotos seksualinio pobūdžio medžiagos platinimą be asmens sutikimo, kas dažnai tampa psichologinio spaudimo ir prievartos priemone“, – teigia J. Pečiūrienė.
Ji pažymi, kad taip pat reikėtų įtraukti nuostatą dėl grasinimų platinti seksualinio pobūdžio medžiagą be asmens sutikimo kaip prievartos formą. Be to, įstatymai, susiję su privatumu ir duomenų apsauga, turėtų būti griežtinami, kad apimtų nusikaltimus, susijusius su asmens intymios medžiagos naudojimu be jo sutikimo.
Duomenų trūkumas ir pagalbos nukentėjusiems stoka
Šiuo metu Lietuvoje nėra sistemingos statistikos apie kibernetinį smurtą. Jurgita pastebi, kad tai gali būti susiję su tuo, jog dažnai tokie duomenys nerenkami apie veiksmus, kurie dar nėra kriminalizuoti. Dėl to nukenčia ir prevencinės priemonės, nes trūksta duomenų analizei ir atitinkamų sprendimų priėmimui.
Specialistė taip pat pastebi, jog trūksta ir specializuotos pagalbos nukentėjusiems nuo kibernetinio smurto. „Lietuvoje specializuotos pagalbos, nukentėjusiems nuo kibernetinio smurto kol kas nėra. Bendrosios pagalbos tarnybos nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos nesispecializuoja pagal nusikaltimų pobūdį arba pagal patirto smurto pobūdį, tad nukentėję asmenys nelabai žino, kad gali gauti pagalbą ir kur reikėtų kreiptis.“
J. Pečiūrienė pabrėžia, kad būtini specialūs mokymai policijos pareigūnams, teismams ir prokuratūrai, kad šie žinotų, kaip elgtis su kibernetinio ir seksualinio smurto atvejais. Reikalingos ir metodologinės gairės, kurios padėtų tinkamai tirti tokias bylas, užtikrinant, kad nukentėjusiems būtų suteikta reikiama pagalba. Taip pat labai svarbu šviesti visuomenę, ypatingai jaunuolius, apie smurto riziką kibernetinėje erdvėje bei didinti teikiamos pagalbos prieinamumą.
