Ne vienas yra patyręs jausmą, kai staiga atsistojus arba pažvelgus į ryškią šviesą prieš akis atsiranda įvairios dėmelės, žaibai arba vaizdas pradeda mirgėti. Kas tai per reiškinys ir kada dėl jo reikėtų sunerimti? Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Dovilė Šimkienė pasakoja, kad žaibavimas ir regos lauke atsiradę įvairūs taškeliai gan dažni simptomai, galintys pasireikšti įvairaus amžiaus pacientams.
„Vienas dažniausių besikreipiančių pacientų skundų – prieš akis plaukiojantys juoduliai, taškeliai ar dėmelės. Tai gali būti tiek visiškai nepavojingas fiziologinis reiškinys, tiek rimtų akies problemų simptomas, todėl svarbu įvertinti jų atsiradimo aplinkybes ir atvykti pas specialistą, kad šis atidžiai apžiūrėtų ir įvertintų akies dugno būklę“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.
Kodėl kartais matome juodas dėmeles?
Pasak D. Šimkienės, dažniausia tokių procesų priežastis yra pokyčiai, atsiradę stiklakūnyje. Tai skaidri gelinės konsistencijos struktūra, užpildanti didesnę dalį akies obuolio tūrio ir palaikanti jo formą. Apie 99 proc. šios terpės sudaro vanduo, o likusį 1 proc. – įvairios organinės, daugiausia baltyminės medžiagos bei elektrolitai.
„Su amžiumi stiklakūnio struktūra kinta, jame esančios mikroskopinės kolageno skaidulos sulimpa, taip sudarydamos įvairios formos tankesnes struktūras – stiklakūnio drumstis, kurių šešėliai krinta ant tinklainės ir yra matomi kaip juoduliai ar „musytės“. Regos lauke jos daugiau ar mažiau juda, lyg lėtai „praplaukia“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.
Jei tokių drumsčių yra viena kita, jos matomos jau seniai, jų nedaugėja, regėjimas nepablogėja ir jokių kitų simptomų nėra – greičiausiai tai nepavojingi fiziologiniai stiklakūnio pokyčiai, kurie yra natūralus procesas.
Tiesa, vertėtų žinoti, kad stiklakūnio drumsčių daugėja su amžiumi, taip pat anksčiau pastebimos ir gausesnės jos gali būti trumparegiams, ypač aukšto laipsnio.
Kada reikėtų sunerimti?
Vis dėlto, susidūrus su tokiais regėjimo lauke atsirandančiais vaizdiniais, vertėtų kritiškai įvertinti situaciją ir nepamiršti, kad ne visada šie reiškiniai yra nekalti. Pavyzdžiui, jei drumsčių regos lauke atsiranda staiga, jos itin gausios, tampa tamsesnės arba staiga jų smarkiai padaugėja, o kartu atsiranda blyksėjimas prieš akis – tokie simptomai gali būti susiję su tinklainės (vidinio akies obuolio sienelės sluoksnio) pažeidimu.
„Žaibavimas ar blyksėjimas prieš akis atsiranda dėl fotoreceptorių dirginimo, kai prie tinklainės prisitvirtinęs stiklakūnis juda ir ją patempia. Dažniausiai tai atsitinka dėl su amžiumi progresuojančių stiklakūnio pokyčių, įvykus traumai ar patiriant didesnį fizinį krūvį. Esant itin didelei tempimo jėgai, tinklainėje atsiranda plyšys, kurio laiku nepastebėjus ir negydant išsivysto tinklainės atšoka“, – pasakoja oftalmologė D. Šimkienė.
Gydytoja priduria, kad tokiais atvejais regos lauke gali atsirasti dėmė, lyg šešėlis ar „užuolaida“, pridengianti dalį vaizdo, o jei atšoka apima centrinę tinklainės dalį, pacientui žymiai pablogėja matymas. Labai svarbu prisiminti, kad esant šiai patologijai reikalinga skubi operacija, nes uždelsus gydymą, galimas negrįžtamas smarkus matymo pablogėjimas ar net apakimas.
Be to, į minėtus simptomus labiau atkreipti dėmesį reikėtų tada, jei jie atsiranda po akies operacijos, akies ar galvos traumos – tam tikrais atvejais, tai gali būti susiję su kraujavimu į akies vidų ar uždegiminiais procesais.
Laiku apsilankius pas oftalmologą galima išsaugoti regėjimą
Gydytoja oftalmologė akcentuoja, kad tinklainės plyšys ir atšoka yra pažeidimai, kurie nesukelia jokio skausmo, todėl atsiradus daug naujų dėmių, blyksėjimui ar „užuolaidai“ regos lauke reikėtų nedelsiant kreiptis į oftalmologą.
„Nors plyšys ar atšoka randami tikrai ne visiems dėl šių simptomų besikreipiantiems pacientams, konsultacijos metu gydytojas įvertina akis ir jei rimtesnių pakitimų nerandama, paaiškina galimą tolimesnę eigą, pavojingus simptomus bei kontrolinių vizitų poreikį“, – pasakoja D. Šimkienė.
Vertėtų nepamiršti, kad tokios konsultacijos metu plečiami vyzdžiai, o tai kelioms valandoms pablogina matymą, sukelia laikiną vaizdo išsiliejimą. Dėl šios priežasties, iškart po apžiūros rekomenduojama nevairuoti ir neplanuoti labai svarbių darbų.
Jei tinklainės pažeidimai yra diagnozuojami laiku, taikomas gydymas lazeriu, kurio spinduliu suformuojami randeliai aplink plyšį, neleidžiantys skysčiui skverbtis toliau po tinklaine ir sukelti didesnės apimties jos atsisluoksniavimo. Jei plyšys didelis ar sunkiai pasiekiamas, gali prireikti gydymo specialiu šalčio zondu, kuris taip pat formuoja randus, stabdančius pažeidimo plitimą.
Gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų simptomas
Tiesa, įvairūs mirgėjimai, blyksėjimai, žybsėjimai prieš akis gali būti susiję ir su kitais organizmo sutrikimais. Jei atsiradusių reiškinių apibūdinimui geriausiai tinka mirguliavimo, raibuliavimo apibrėžimas – dažniausiai tai ne paties akies obuolio problema.
„Mirgėjimas prieš vieną ar abi akis, trunkantis kelias minutes, gali būti laikino kraujotakos sutrikimo simptomas. Reikėtų atkreipti dėmesį ar to neišprovokuoja staigus kūno padėties pasikeitimas, į galimus kraujospūdžio svyravimus, bendrą organizmo tonusą, nuovargį, kartu atsiradusį silpnumą ar galvos skausmą“, – pabrėžia „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja oftalmologė.
Raibuliavimas gali būti ir tam tikrų neurologinių būklių, tokių kaip migrena, simptomas. Be to, susiliejusį vaizdą ir jo mirgėjimą gali sukelti įtemptas akių darbas bei nuovargis, todėl norint to išvengti reikėtų daryti pertraukėles, išlaikyti tinkamą atstumą iki kompiuterio ekrano ar knygos, nepamiršti užsidėti skaitymui ar darbui su kompiuteriu reikalingų akinių.
D. Šimkienė atkreipia dėmesį, kad kartais atpažinti šiuos simptomus ir apibūdinti, ką tiksliai matome, yra labai sunku, taip pat kiekvienas tuos pačius dalykus gali pajausti kiek skirtingai. Dėl šios priežasties, pajutus nerimą keliančius požymius, geriausia nerizikuoti ir apsilankyti pas specialistą, o gydytojas oftalmologas, uždavęs tam tikrus patikslinančius klausimus, gali nukreipti ir pas kitus specialistus.
